- šeimatis
- šeimatìs sf. (3b) NdŽ, sm. 1. sing. KŽ šeimynykščiai, namiškiai: Ant visos šeimatiẽs keikimas buvo, kaip apvagino mane JII65. Ir džiaugės susiedai ir šeimatis DP464. Turėsi su visu tavo šeimačiu (paraštėje sannamiais) apkaltas eiti BBJer20,6. Mano šeimatis ir mano tarnaitės laiko mane svetimą santį BBJob19,15. ║ Sut giminės, artimieji. 2. bajorkaimis: Kiemas, kur vieni bajorai gyvena, vadinas šeimatìs J. Ponas išplašijo visus gyvatininkus iš šeimatiẽs, iškilnojo šalin J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
